Koks vadovavimo stilius priskiriamas „tamsiesiems“ vadovams? Pilno diapazono vadovavimo modelio ir tamsiosios triados ryšys

Abstract

Įvadas. Iš iki šiol egzistuojančių vadovavimo teorijų tyrimų gausa labiausiai išsiskiria Avolio ir Bass Pilno diapozono vadovavimo modelis. Modelį sudaro trys vadovavimo stiliai: transakcinis, transformacinis ir vadovavimo nebuvimas. Tiek pats modelis, tiek atskiri jame aprašomi vadovavimo stiliai bei jų pasekmės pastarąjį dešimtmetį itin išsamiai analizuojami, tačiau naujausi tyrimai ragina pradėti kalbėti apie šio modelio sąsajas su neigiamomis vadovo asmenybės charakteristikomis (Arnold, 2017). Nors L. D. Paulhus ir M. K. Williams 2002 m. pristatytas tamsiosios triados asmenybės modelis per pastarąjį dešimtmetį susilaukė nemažo mokslininkų dėmesio tiriant neproduktyvų darbuotojų elgesį, piktnaudžiavimą valdžia (Forsyth, Banks, McDaniel, 2012; Lyons, Jonason, 2015), tačiau vadovavimo kontekste šis modelis vis dar itin retai taikomas. Ypač trūksta empiriniais duomenimis patvirtintų, o ne teorinėmis prielaidomis grindžiamų sąsajų tarp skirtingų vadovavimo stilių ir vadovo tamsiosios triados bruožų atskleidimo ir paaiškinimo (Jonason, Slomski, Partyka, 2012). Todėl šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip Pilno diapazono vadovavimo modelyje pristatomi vadovavimo stiliai siejasi su vadovo tamsiosios triados bruožais. Metodika. Kvazi – eksperimente, kuriame dalyvavo 37 VDU, VU ir LSMU psichologijos bakalauro ir magistro studijų studentai, buvo pateikiami scenarijai, aprašantys įprastinę vadovo darbo dieną. Tyrime naudoti 5 scenarijai, kuriuose buvo manipuliuojama atskirų vadovo tamsiosios triados savybių pasireiškimu (aukštas, žemas). Tiriamųjų buvo prašoma perskaityti vadovo aprašą ir atsakyti į klausimus apie scenarijuje aprašyto vadovo vadovavimo stilių (MLQ; Avolio, Bass, 2004). [...]